Šį rudenį KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas pradeda dirbti su neurorinkodaros tyrimais panaudojant akių sekimo įrangą. Šie tyrimai ypač tikslingi mažmeninės prekybos aplinkoje, nes padeda atsakyti į tokius klausimus:

• Į kokius parduotuvės viduje esančius elementus (reklamas, skirtukus, nuorodas) vartotojai atkreipia dėmesį ir kiek ilgai dėmesį sukoncentruoja, o ko nepastebi ir nepamato?
• Į kokius prekių ženklus, pakuotes, produktus vartotojai atkreipia dėmesį prie konkrečios produktų kategorijos lentynų, o kas taip ir lieka nepastabėtas konkurencinėje aplinkoje? Kaip bendrai vartotojai priima sprendimą prie lentynos (kaina vs. prekės ženklas)?
• Kokia vartotojų judėjimo trajektorija parduotuvėse? Kuriose parduotuvės zonose didžiausias judėjimas ir prekių pastebėjimas, o kurios zonos liekas nepastebimos?

Jau kurį laiką neurorinkodaros tyrimai atliekami mažmeninėje aplinkoje prieina prie vieningos išvados, kad apsipirkimas vartotojo turi nevarginti, nes varginanti patirtis priverčia jaustis panašiai kaip patiriant fizinį skausmą. Tai reiškia, kad, arba vartotojui turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios leistų greitai ir nesudėtingai išsirinkti prekes prie lentynų, arba pats apsipirkimo procesas turi turėti kuo daugiau malonių momentų ir patirčių.

Neseniai Baltijos šalyse atliktas tyrimas su akių sekimo įranga parodė, jog vartotojas gali užtrukti net iki 5,5 minučių rinkdamasis kelis tos pačios kategorijos produktus iš to paties prekės ženklo lentynų. Akių sekimo tyrimo rezultatai parodo, kad tokiu atveju vartotojas jaučiasi tiesiog pasimetęs ir akys klaidžioja po lentynas besistengdamos surasti tai, ko ieškoma. Tokio apsipirkimo nepavadinsi nei patogiu, nei maloniu, taigi dar tikrai yra kur tobulėti tiek mažmeninės prekybos atstovams, tiek gamintojams.

Daugiau informacijos apie kursus: KOG Institutas