Rinkos tyrimų agentūros TNS LT duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje žiniasklaidos reklamos rinka (lyginant su 2013 metais) padidėjo 0,3 %. Nors Lietuva ir yra didžiausia rinka tarp Baltijos šalių ir siekia 99,1 mln. EUR (Estijoje – 76,2, Latvijoje – 80,1). Pabrėžtina tai, kad per paskutinius 4 metus reklamos rinka augo visose Baltijos šalyse, tačiau Latvija ir Estija augimu gerokai pralenkia Lietuvą. Vien per 2014 metus Latvijoje ir Estijoje reklamos rinka augo atitinkamai 3,8 % ir 4,9 %. O lyginant paskutinius 4 metus (2011 ir 2014 metus) – Lietuvoje reklamos rinka auga 0,4% kai tuo tarpu Latvijoje 10,5%, o Estijoje 10,8%.
Vertinant 2015 metų perspektyvą, TNS LT prognozuoja, kad Lietuvos rinka 2015 augs 4%. Prognozė paremta reklamos rinkos ekspertų apklausos rezultatų duomenimis. Tai kiek mažesnis procentas nei Estijoje, kur 2015 metais prognozuojamas 4,8% prieaugis (Inspired EE prognozės duomenys).
1 pav. Reklamos rinkos išlaidos, EUR, Lietuvoje
Didžiausios išlaidos per capita išlieka Estijoje, kur vidutiniškai vienam gyventojui išleidžiama 59 EUR. Latvijoje ir Lietuvoje šis skaičius gerokai atsilieka – 32,5 EUR ir 29,7 EUR.
2 pav. Reklamos rinkos išlaidos, EUR, Baltijos šalyse
3 pav. Reklamos rinkos išlaidos per capita, EUR, Lietuvoje
Visose šalyse TV sudaro didžiausią reklamos investicijų dalį, tačiau tik Lietuvoje TV investicijos mažėjo 2,4 %. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje augo po 3,7 ir 3,8 %. Televizijos dalis praktiškai nesikeičia keletą metų ir sudaro Lietuvoje 46 %, Latvijoje 45 %, Estijoje 31% nuo visų reklamos rinkos išlaidų.
Interneto reklamos rinka lyginant su 2013 metais augo 2,4 procentiniais punktais ir tapo antra žiniasklaidos priemone po TV pagal reklamos investicijas Lietuvoje. Jei 2013 metais sudarė 11 %, tai 2015-tais – 13,4 % nuo visų reklamos rinkos išlaidų. Latvijoje interneto išlaidos mažėjo net 11 % ir 2014-aisiais sudaro 14,2 % nuo visų reklamos išlaidų. Estijoje išlaidos augo 12 % ir sudaro 18 % visų reklamos išlaidų.
Labiausiai mažėjo išlaidos laikraščiams, 18 % mažėjimas, kai tuo tarpu žurnalams išlaidos šiek tiek augo – 3%. Estijoje išlaidos laikraštinei spaudai mažėjo 4 %, o išlaidos žurnalams didėjo 7 %. Tuo tarpu Latvijoje reklamos išlaidos augo tiek laikraščiuose 8 %, tiek 10 % žurnaluose.
2014 metais stipriai augo lauko reklamos investicijos, 16 % lyginant su 2013 metais. Latvijoje lauko reklama augo 13 %, Estijoje 7 %.
Radijo media stipriai augo Latvijoje ir Estijoje, 13-14 % augimas. Lietuvoje išlaidos radijo reklamai augo ne taip stipriai – 7 %.
4 pav. Reklamos rinkos išlaidos per media kanalus, EUR, Lietuvoje
5 pav. Reklamos rinkos išlaidos per media kanalus, %, Lietuvoje
6 pav. Reklamos rinkos išlaidos per media kanalus, %, Baltijos šalyse
7 pav. Reklamos rinkos išlaidos per media kanalus, EUR, Baltijos šalyse
Vertinant makroekonominius rodiklius, matome vis stipresnį Baltijos šalių ekonomikos plėtros postūmį. O žiūrint į perspektyvą, Lietuvos Banko prognozuojamas Lietuvos ekonomikos augimas 2015 m. – 2,7 procento.
Nedarbo lygis mažėja visose Baltijos šalyse ir artėja į iki krizinį nedarbo lygio procentą. 2014-aisiais nedarbo lygis Lietuvoje siekė 11 %. Vidutinis uždarbis augo 5 % lyginant su 2013 metais ir šiuo metu Lietuvoje siekia 527 EUR per mėnesį. Palyginimui, Latvijoje vidutinis uždarbis yra 545 EUR per mėnesį.
2014 m. Lietuvos BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 2,9 %. Tuo tarpu infliacija mažėjo iki 0,1 %. Latvijoje stebima 1 % infliacija, Estijoje -0,1 % defliacija. Numatoma, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje 2015 metais bus neigiama (–0,3 proc.).
8 pav. Nedarbo lygis Baltijos šalyse
9 pav. Vidutinis darbo užmokestis Baltijos šalyse
10 pav. BVP Baltijos šalyse
11 pav. Infliacijos rodiklis Baltijos šalyse
Duomenys:
TNS LT, 2014 ir 2015
LRA (Latvian Advertising Association), TNS LV, 2015
Inspired LV and EE duomenys, 2015
Lietuvos Statistikos departamentas
Šalies reklamos rinkos tyrimą TNS LT atliko pagal savo 2014 m. reklamos monitoringo duomenis, apklausdama rinkos dalyvius, bendradarbiaudama su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, žiniasklaidos planavimo agentūromis, šalies komercinėmis televizijomis, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, didžiausiais interneto paslaugų teikėjais, kino, lauko ir vidaus reklamos davėjais, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA).