Ar internetas geriau už telefoną? - MediaZIP

Ar internetas geriau už telefoną?

Kaip skiriasi žmonių atsakymai, kai juos apklausi skirtingais būdais? Ar žmogus į tą patį klausimą, užduodamą telefonu ar internetu atsakys panašiai ar skirtingai? Ar internetinių apklausų rezultatai yra tokie pat patikimi kaip gauti naudojant tradicinius tyrimo metodus?

Per pastaruosius dešimt metų, šalia tradicinių kiekybinių apklausos metodų, tokių kaip tiesioginiai interviu ar apklausos telefonu, apklausos internetu tampa patrauklesnės dėl savo teikiamų galimybių.

Dauguma mokslininkų ir tyrėjų išskiria tokius internetinių tyrimų privalumus:

  • greitis, operatyvumas,
  • patogumas,
  • skvarba,
  • atsakymų nuoširdumas,
  • pigumas.

Vartojimo elgsena bei žmonių socialiniai įpročiai keičiasi dėl interneto kuriamų bendravimo terpių. Žmonės tampa lengviau pasiekiami internete nei savo namuose ar darbo vietose. Dėl to internetiniai tyrimai tiek visame pasaulyje, tiek ir Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį. Jau 2008m. 20% visų tyrimų pajamų pasaulyje sudarė internetiniai tyrimai, nors dar 2005m. jie sudarė tik 13% pajamų1.

Remiantis naujausiais TNS LT duomenimis interneto skvarba Lietuvoje siekia daugiau nei 70%2. Jei jau internetu galima pasiekti didžiąją dalį Lietuvos gyventojų, tai gal ir internetu vykdomų tyrimų patikimumas ir tikslumas nebekeltų abejonių?

Tai galima išsiaiškinti tik eksperimentiniu būdu. Atlikome tyrimą3, kurio metu klausėme žmonių kuriuos media kanalus jie vartojo ir kokią reklamą matė ar girdėjo. Vieni atsakinėjo internetu, kiti – telefonu. Paaiškėjo, kad atsakymai internetu užtruko vidutiniškai viena minute ilgiau nei atsakymai telefonu. Atrodo, kad atsakinėdami į klausimus internetu, žmonės skiria daugiau savo laiko ir gali pateikti išsamesnius, labiau apgalvotus atsakymus.

 

Apklausos vykdytos internetu ir telefonu trukmės palyginimas, ME Inspired 2014 gegužė-birželis
Apklausos vykdytos internetu ir telefonu trukmės palyginimas, ME Inspired 2014 gegužė-birželis

 

Internetu atsakiusieji buvo labiau linkę atsakyti į atvirus klausimus ir dažniau prisipažino matę kokią nors reklamą. Dar daugiau, atsakinėdami internetu žmonės paminėjo daugiau matytų reklamų, nei tą darė atsakinėję telefonu.

 

Procentas žmonių, paminėjusių bent vieną reklamą (% nuo naudojusių konkretų žiniasklaidos kanalą)
Procentas žmonių, paminėjusių bent vieną reklamą (% nuo naudojusių konkretų žiniasklaidos kanalą)

 

Vidutiniškai vieno žmogaus paminėtų reklamų skaičius (nuo nurodžiusių bent vieną reklamą)
Vidutiniškai vieno žmogaus paminėtų reklamų skaičius (nuo nurodžiusių bent vieną reklamą)

 

Žinoma, internetą vis dar naudoja ne kiekvienas Lietuvoje. Pirmiausiai aktyvesni, jaunesni ir aukštesnių pajamų Lietuvos gyventojai. Dėl to nenuostabu, kad jie daugiau naudoja media kanalų, labiau akreipia dėmesį į reklamą. Mokslinėje literatūroje daugiausiai diskusijų kelia internetinių apklausų reprezentatyvumas – ar toks apklausų metodas pakankamai tikroviškai atspindi visuomenės struktūras, ją sudarančias grupes.

Kita vertus, tyrimų reprezentatyvumas pirmiausia priklauso nuo apklausiamųjų atrankos metodikos, tad šiuo metu yra kuriami atrankos būdai, kurie užtikrintų statistiškai patikimą internetinių apklausų reprezentatyvumą. Bet kokiu atveju dauguma tai nagrinėjančių socialinių mokslininkų sutinka, kad internetinės apklausos šiuolaikinėje technologijų veikiamoje visuomenėje yra neaišvengiamybė.

Mūsų tyrimas parodė, jog šiuo metu Lietuvoje respondentai pateikia daugiau ir išsamesnės informacijos internetu, nei telefonu. Tai reiškia, kad internetinės apklausos čia gali suteikti daugiau galimybių duomenų analizei ir leidžia geriau suprasti vartotojus, jų elgesį ir požiūrį.

 


Šaltiniai
1Ray Poynter (2010) The Handbook of Online and Social Media Research: Tools and Techniques for Market Researchers. A John Wiley and Sons, Ltd, Publication
2TNS LT, Spaudos auditorijos ir Interneto tyrimas (2014 pavasaris)
3Inspired UM Me tyrimas, 2014 (gegužė-birželis)